Į ką dar verta atkreipti dėmesį renkantis boilerį prie dujinio katilo?
Netiesioginio šildymo vandens šildytuvas yra neatsiejama šiuolaikinės šildymo sistemos dalis, užtikrinanti, kad karštas vanduo būtų pasiekiamas akimirksniu keliuose taškuose vienu metu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai tik talpa vandeniui, jos viduje slypintys technologiniai sprendimai tiesiogiai veikia jūsų komfortą ir sąskaitas už dujas.
Šilumokaičio (spiralės) plotas ir galia
Tai svarbiausias parametras jungiant boilerį prie dujinio katilo. Kadangi vandenį boileryje šildo katilo tiekiamas termofikatas, cirkuliuojantis per viduje esančią spiralę, jos plotas lemia, kaip greitai sušils vanduo:
Didesnis šilumokaitis leidžia katilui atiduoti visą savo galią vandens šildymui be jokių trikdžių. Tai reiškia, kad net ir išmaudžius visą šeimą, nauja porcija karšto vandens bus paruošta per 15–20 minučių.
Jei šilumokaitis bus per mažas, dujinis katilas dažnai „taktuos“ (įsijungs ir išsijungs), nes nespės perduoti šilumos vandeniui, o tai didina kuro sąnaudas ir įrangos dėvėjimąsi.
Emaliuotas plienas ar nerūdijantis plienas?
Vandens šildytuvų vidus nuolat kontaktuoja su vandeniu ir deguonimi, todėl atsparumas korozijai yra kritinis:
Emaliuoti boileriai: Tai populiariausias pasirinkimas. Vidinės sienelės dengiamos specialiu keraminiu emaliu. Šiems boileriams būtina magnio anodo apsauga, kurią reikia tikrinti ir keisti kas 1–2 metus.
Nerūdijančio plieno boileriai: Jie yra brangesni, tačiau ilgaamžiškesni ir lengvesni. Jiems nereikia magnio anodo priežiūros, o dėl medžiagos savybių jie laikomi higieniškesniais, nes ant lygių sienelių sunkiau kaupiasi nuosėdos.
Šiluminė izoliacija – kad vanduo neatvėstų
Boilerio paskirtis yra ne tik sušildyti, bet ir išlaikyti vandenį karštą. Kokybiškas šildytuvas turi būti izoliuotas storul sluoksniu kietų poliuretano putų arba specialios EPS medžiagos.
Atkreipkite dėmesį į energijos efektyvumo klasę (geriausia A arba B).
Mažus šilumos nuostolius turintis boileris per parą temperatūrą praranda minimaliai, todėl dujiniam katilui nereikia papildomai įsijunginėti vien tam, kad palaikytų šilumą nenaudojant vandens.
Recirkuliacijos jungtis – komfortas be laukimo
Vienas didžiausių netiesioginio šildymo boilerio privalumų yra galimybė įrengti karšto vandens recirkuliaciją. Tai sistema, kuri nuolat „sukioja“ karštą vandenį vamzdynais tarp boilerio ir čiaupų:
Atsukus vandenį, jis bėga karštas iš karto, nereikia laukti, kol iš vamzdžių išbėgs atvėsęs vanduo.
Renkantis boilerį, įsitikinkite, kad jis turi specialų trečiąjį atvamzdį būtent recirkuliacijos linijai pajungti.
Bakterijų prevencija (Antilegionelė)
Dauguma šiuolaikinių dujinių katilų valdiklių turi automatinę programą, kuri kartą per savaitę pakelia vandens temperatūrą boileryje virš 65°C. Tai daroma siekiant sunaikinti Legionella bakterijas. Renkantis boilerį, verta pasidomėti, ar jis pritaikytas tokiam režimui ir ar turi galimybę įmontuoti papildomą elektrinį teną (kaip rezervą, jei dujų tiekimas sutriktų).
Pastatomas ar pakabinamas?
Pakabinami boileriai taupo vietą ant grindų, juos galima montuoti po katilu, tačiau jų talpa paprastai ribojama iki 120–150 litrų.
Pastatomi boileriai gali būti gerokai didesni (200–500 litrų), jų konstrukcija dažnai leidžia sumontuoti galingesnius šilumokaičius, todėl jie rekomenduojami didesnėms šeimoms.
Patarimas: Skaičiuodami reikiamą talpą, vadovaukitės taisykle: vienam asmeniui vidutiniškai reikia apie 40–50 litrų karšto vandens per parą. Keturių asmenų šeimai optimaliausias pasirinkimas jungiant prie dujinio katilo – 120–160 litrų talpos boileris.
