Oras-vanduo

Šildymo ir vėsinimo sistema „oras–vanduo“ namuose

Oras–vanduo sistema yra vienas dažniausiai pasirenkamų ir efektyvių sprendimų namų temperatūrai palaikyti. Ji naudoja lauko orą kaip šilumos šaltinį, o vandenį – kaip šilumos perdavimo terpę.

Šildymo režimu šiluma paimama iš lauko oro naudojant šilumos siurblį. Jo veikimo principas primena šaldytuvą, tik veikiantį atvirkščiai – šiluma iš aplinkos surenkama ir perduodama į namo šildymo sistemą. Vanduo cirkuliuoja vamzdynuose ir paskirsto šilumą per grindinį šildymą, radiatorius ar kitus šildymo įrenginius.

Vėsinimo režimu procesas vyksta priešinga kryptimi. Šilumos siurblys pašalina šilumą iš patalpų ir perduoda ją į lauką, taip sumažindamas vidaus temperatūrą. Vėsinimui gali būti naudojamas tiek vanduo, tiek oras, priklausomai nuo sistemos tipo.

Ši sistema turi nemažai privalumų. Ji yra gana ekonomiška ir draugiška aplinkai, nes didžioji dalis energijos paimama iš oro. Be to, vienas įrenginys gali atlikti tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijas, todėl yra patogus visus metus. Taip pat ją galima derinti su kitais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, saulės kolektoriais ar biokuro katilais.

Vis dėlto renkantis tokią sistemą svarbu įvertinti įvairius aspektus – namo plotą, šilumos poreikį, vietos klimatą ir turimą biudžetą. Dėl to prieš įsirengiant rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie padės parinkti tinkamiausią sprendimą konkrečiam būstui. 

Šilumos siurblys „oras–vanduo“: veikimo principas

Tai įrenginys, kuris paima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vandeniui. Dėl tokio veikimo jis gali būti naudojamas ne tik patalpų šildymui, bet ir vėsinimui bei karšto vandens ruošimui. Tokie siurbliai geriausiai veikia vidutinio klimato zonose. Didžiausias efektyvumas paprastai pasiekiamas, kai lauko temperatūra yra apie 7 °C, o šaltuose ir sausuose regionuose, kur temperatūra dažnai nukrenta iki –20 °C, jų veikimas tampa mažiau efektyvus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad lauko temperatūra turi didelę įtaką įrenginio našumui. Efektyvumas vertinamas pagal COP (našumo koeficientą) – kuo jis didesnis, tuo siurblys veikia efektyviau. Naudodamas 1 kWh elektros energijos, oras–vanduo šilumos siurblys, priklausomai nuo COP reikšmės, gali pagaminti apie 3–5 kWh šilumos energijos. 

Oras–vanduo šilumos siurbliai reguliuoja patalpų temperatūrą, perduodami šilumą per vandens sistemą.

Šį įrenginį sudaro trys pagrindinės dalys: garintuvas (šilumokaitis, esantis išoriniame bloke), kondensatorius ir šaltnešis (vidiniame bloke). Išorinio bloko ventiliatorius įtraukia lauko orą ir nukreipia jį per garintuvą. Ten esantis skystas šaltnešis, dažniausiai freonas, sugeria iš oro šilumą, išgaruoja ir tampa dujomis.

Toliau kompresorius suspaudžia šias dujas, todėl jų temperatūra pakyla. Įkaitęs šaltnešis perduoda šilumą kondensatoriui, kuris šildo vandens talpykloje esantį vandenį. Atidavęs šilumą, šaltnešis vėl suskystėja.

Po to jis pereina per plėtimosi vožtuvą, atvėsta ir vėl iš dalies išgaruoja, todėl visas ciklas kartojasi iš naujo. 

Vieta, kur planuojama montuoti šilumos siurblį, turi didelę reikšmę jo veikimui.

Įrenginys susideda iš dviejų dalių – vidinio ir išorinio blokų, kurie montuojami atitinkamai pastato viduje (dažniausiai katilinėje) ir lauke. Vidiniam blokui reikia pakankamai erdvės, nes jis paprastai įrengiamas kartu su karšto vandens talpykla ar net keliomis talpyklomis, todėl katilinė yra tam tinkamiausia vieta.

Lauko blokui svarbu parinkti apsaugotą vietą, todėl jis dažniausiai statomas prie pastato sienos. Taip pat reikėtų atsižvelgti į triukšmą – geriausia vengti vietų šalia langų, ypač miegamųjų. Kuo toliau įrenginys bus nuo gyvenamųjų patalpų, tuo mažiau girdėsis jo skleidžiamas garsas.

Išorinį bloką rekomenduojama montuoti pavėsyje, užuovėjoje ir ant tvirto pagrindo. Tiesioginis vėjas gali neigiamai veikti įrenginio darbą – jis gali klaidingai registruoti gedimus ar veikti nestabiliai, todėl svarbu, kad vėjas nepūstų tiesiai į įrenginį (šoninis vėjas nėra tokia didelė problema). Taip pat reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali iškreipti temperatūros matavimus ir sukelti neteisingą įrenginio veikimą ar net jo išsijungimą.